Šunų šėrimas žalia mėsa: mitai ir faktai

Šunų šėrimas žalia mėsa: mitai ir faktai

Vis populiarėjant šunų šėrimui žalia mėsa, daugėja ir neteisingos informacijos apie tai.  

Vis populiarėjant šunų šėrimui žalia mėsa, daugėja ir neteisingos informacijos apie tai. Dalis informacijos tampa įsišaknijusiais mitais, perduodamais iš lūpų į lūpas ir tampančiais kone faktais. Kaip nepasimesti begaliniame informacijos sraute ir atskirti mitus nuo faktų? Čia apžvelgsime kertinius mitus - tikimės, jog jums tai bus naudinga.

Mitas: Šėrimas žalia mėsa nėra subalansuota mityba.
Faktas: Atsakingas, BARF principais paremtas šuns šėrimas žalia mėsa yra subalansuota mityba.
Žinoma, jeigu šuniui tiesiog duosite gabalą jautienos kumpio ar vištos krūtinėlę, jis tikrai negaus visų būtinų maistinių medžiagų, tačiau gaudamas įvairios mėsos, kaulingos mėsos, organų, daržovių ir uogų, šuo gaus visas jam reikalingas medžiagas ir elementus.

Mitas: Šunys, šeriami žalia mėsa, tampa agresyvūs žmonėms.
Faktas: Šėrimas subalansuota mityba žalia mėsa nesukelia agresyvaus elgesio.
Visgi, šėrimas netinkamai subalansuota mityba, kurioje nėra esminės amino rūgšties triptofano, gali neigiamai veikti serotoniną smegenyse. Kaip vienas iš šios amino rūgšties trūkumo simptomų gali pasireikšti agresyvus elgesys. Tad dar kartą pabrėžiame, jog šeriant žalia mėsa itin svarbu atsakingai subalansuota mityba, kurioje netrūksta jokių būtinų medžiagų ir elementų.

Mitas: Žalia mėsa šeriami šunys linkę medžioti kitus gyvūnus ir paukščius.
Faktas: Šunys yra medžiotojai iš prigimties.
Yra veislių, turinčių didesnį polinkį medžioti grobį, kitų veislių šunys gali niekada nemedžioti. Maistas, kuriuo šeriami šunys, neturi įtakos jų medžioklės ir grobio instinktams. Tai lemia genetika ir paklusnumo dresūra.

Mitas: Šeriant žalia mėsa perduodamos salmonelės bakterijos.
Faktas: Salmonelės gali išgyventi tik aukšto pH terpėje (4–8 ir daugiau), jų inkubacinis periodas yra daugiau nei 12 valandų.
Druskos rūgštis šuns skrandyje veikia kaip apsauginis fermentas nuo bakterijų, tarp jų - ir salmonelės. Šuns skrandis yra itin rūgštinė terpė (jo pH yra maždaug 1), jo virškinimo sistema trumpa ir nesudėtinga. Prarijus maistą, salmonelės bakterijos žūva ir per 4-6 valandas yra pašalinamos. Per tokį trumpą virškinimo laiką salmonelės bakterijos nesuspėja išlikti šuns organizme.

Mitas: Termiškai apdorota mėsa tinkamesnė šunų mitybai nei žalia.
Faktas: Termiškai apdorojus mėsą sunaikinama didelė dalis šunims itin svarbių baltymų, vitaminų, riebalų ir mineralų.
Tiesa, tam tikros maistinės medžiagos išsiskiria būtent termiškai apdorojus mėsą, tačiau žalioje mėsoje esančių medžiagų nauda šuns organizmui yra neginčijama.

Mitas: Didelių ir gigantiškų veislių šuniukų negalima šerti žalia mėsa, nes tai paveiks jų augimą.
Faktas: Didelių ir gigantiškų veislių šuniukai niekuo nesiskiria nuo kitų šuniukų.
Jie, kaip ir kitų veislių šuniukai, turi augti proporcingai lėtai, kad nekiltų sąnarių ir kaulų problemų. Čia itin svarbu išlaikyti subalansuotą kalcio ir fosforo santykį, tačiau nereiškia, kad augimo laikotarpiu jų negalima šerti subalansuota BARF mityba.

Taigi, atsakingai subalansuota BARF mityba sugriauna kiekvieną iš šių mitų!